- vydėti
- vydė́ti, výdi (výdžia), -ė́jo intr. K, KŽ, DūnŽ; N 1. jausti apmaudą, kartėlį dėl kieno nors pasisekimo, gerovės: Pavydelninkas vydė́te pavydė́jo man gerų arklių J. An manę žmonės kalbėjo, jaunai vydėjo LTR(Al). 2. gailėti, šykščiam būti: Mes nevýdam, galia valgyti kiek nora Sg. Puošti kapą mums nevydžia, kad sodina kvietkeles prš. Kad savo Tėvynėn sugrįžti galėčiau, tuomet aš kaip paukštis dainų nevydėčiau rš. | refl.: Įdėk sviesto, negailėkis, mylėk svečią, nevydėkis LTR(VšR). \ vydėti; pavydėti; užvydėti
Dictionary of the Lithuanian Language.